1 nuotr.Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova patikino, kad Maskva nekeis okupuotų Ukrainos teritorijų į Vakaruose įšaldytus aktyvus, bei perspėjo, kad bandymas jais pasinaudoti neliks be atsako.
Taip ji pakomentavo „The Wall Street Journal" (WSJ) publikaciją, kurioje rašoma, kad Vokietija pasisakė prieš rusiškų aktyvų nusavinimą.
Berlynas teigia, kad dabar šių lėšų liesti negalima, kas leistų jas vėliau panaudoti kaip spaudimo Rusijai įrankį, siekiant ją priversti baigti konfliktą ir grąžinti okupuotas teritorijas.
„Aktyvai į teritorijas keičiami nebus. Rusiški aktyvai turi likti neliečiami, kadangi priešingu atveju Vakarų įvykdyta vagystė sulauks griežto atsako", - „Telegram" kanale parašė M.Zacharova.
2022 m., surengusi pseudoreferendumą, Rusija prisijungė okupuotus Donecką, Luhanską, Zaporožę ir Chersoną. Didžioji pasaulio dalis šį, kaip ir 2014 m. referendumą, po kurio Rusija prisijungė Krymą, laiko neteisėtu.
Maskva teigia, kad teritorijų priklausomybės klausimas yra išspręstas.
WSJ įvardino ir daugiau Berlyno nenoro liesti rusiškus pinigus priežasčių, tarp kurių paminėtas „Antrojo pasaulinio karo vaiduoklis".
Vokiečiai nuogąstauja, kad tokia priemonė gali sukurti precedentą bei paskatinti teikti naujus ieškinius prieš Vokietiją už Antrojo pasaulinio karo metais padarytus nusikaltimus.
Nors reparacijos nukentėjusioms šalims jau yra išmokėtos, pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie papildomas išmokas. Tokių pageidauja Lenkija, Graikija ir Italija.
Vokiečiai atsako, kad jos pokarinės išmokos ir 1990 m. sutartis, įtvirtinusi šalies ribas po susijungimo, problemą išsprendė.
Tuomet dokumentą pasirašė TSRS ir JAV, Graikija, Italija ir Lenkija tame nedalyvavo. 2004 m. ES nare tapusi Lenkija ankstesnių kompensacijos reikalavimų atsisakė.
Analitinio centro „Pism" vadovas Slavomiras Debskis (Slawomir Debski) įvardino dar vieną priežastį.
Pasak jo, Vokietijos pozicijai įtakos gali turėti Rusijoje vis dar veikiančios 272 vokiečių įmonės.
WSJ atkreipė dėmesį, kad Berlynas tik dabar pritarė įšaldytų rusiškų aktyvų generuojamo pelno panaudojimui.
G7 šalyse, ES ir Australijoje įšaldyta rusiškų aktyvų už 260 mlrd. eurų.
Maskvos teigimu, suma siekia 300 mlrd. JAV dolerių. Kremlius ne kartą įspėjo, kad aktyvų nusavinimas paskatintų atsakomuosius veiksmus ir teisminius procesus.
URM priminė, kad Rusijos teritorijoje saugoma nemažai Vakarų šalių lėšų, kurioms gali būti pritaikyta analogiška praktika.
