Visą Lietuvą rudenį sukrėtė vaizdo įrašas, kuriame iš mamos glėbio plešiamas verkiantis ir klykiantis mažametis. Tuomet vykdant vaiko paėmimą iš šeimos dalyvavo visas būrys pareigūnų, tačiau civilizuotai darbo atlikti vis tiek nepavyko - paimamas vaikas rėkė, kad mirs. Tarnybos pripažino klaidas ir tikina, kad keisis. Tik taip ir liko neaišku, kaip.
Tas vaizdo įrašas buvo žinomas tarnybų specialistams, dėl jo vyko net teisminis procesas. Tačiau tarnybinis patikrinimas dėl to, kaip specialistai atliko darbą, buvo pradėtas tik vaizdo įrašui pasklidus viešojoje erdvėje. Tik po to Valstybinėje vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje inicijuoti ir pokyčiai. Kelių mėnesių prireikė, kad jie būtų pristatyti.
Dabar, pristatant naujus algoritmus, kurie sukonkretinti taip ir nebuvo, buvo pasakyta, kad specialistai reaguos pagal tam tikras taisykles, o policija dalyvaus tik kai tai bus būtina. Turbūt tam, kad nepasikartotų situacija, kai tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnai prie sienos lyg didžiausią nusikaltėlę jėga priremia niekam pavojaus nekėlusią vaiko močiutę.
Tai tik vienas vaizdo įrašas, kurį pamatė visuomenė. Kiek tokių atvejų vyksta kasdieniame tarnybų darbe - liksime nesužinoję. Tačiau akivaizdu viena, kad tarnyboms pritrūko kompetencijų ir gali būti, jog pritrūksta nebe pirmą kartą. Specialistai jau tada teiravosi, kur šiame procese psichologas? Pasirodo, kad net ir po kelių mėnesių kažkokių algoritmų braižymo, psichologas vis tiek nebus privaloma sudedamoji dalis tokiame procese! Tuomet, kas čia iš tiesų svarbiausia - vaiko interesai ar skubus paėmimas bet kokia kaina, nesirūpinant, kaip ši patirtis negrįžtamai pakeis vaiko ateitį?