Skrydis nuo meldinės nendrinukės iki Klaipėdos konservatorių

Ne pats į šias visuomenines pareigas veržėsi. Konservatoriai pakvietė. Ir nieko keisto. Klaipėdos miesto vicemeras, konservatorius Arūnas Barbšys yra atsakingas už uostamiesčio atliekų tvarkymą bei aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą. Pats K.Navickas feisbuke taip pat džiaugėsi, kad TS-LKD frakcijai (matyt, Klaipėdos savivaldybės taryboje - aut. past.) aplinkosaugos problemos yra svarbios. Nes, anot K.Navicko, nepaisant plėtros iššūkių, mieste yra nemažai paveldėtų problemų.

Įdomu, kad Klaipėdos konservatoriai pasitiki eksministru, kurio kompetencija drįso suabejoti Seimo konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma. Daugiau nei prieš metus raginęs tuometinį aplinkos ministrą K.Navicką rimtai pasvarstyti, ar jam užimamos pareigos nėra per daug sudėtingos. Galų gale, dalis Seimo opozicijoje esančių konservatorių prisidėjo prie K.Navicko dviejų interpeliacijų. Tiesa, nepavykusių ir inicijuotų ne konservatorių, bet socdemų. Tačiau politikoje nėra pastovių simpatijų ar antipatijų. Yra tik laikinai sutampantys interesai. Pvz., kaip išspręsti Klaipėdoje nemažai paveldėtų gamtosaugos problemų. Nes Lietuvoje visi kalba ne apie ĮVEIKTAS, bet PAVELDĖTAS problemas. Visi, kas tik pabūna valdžioje, nuolat tas problemas paveldėja. Bet dar nė vienas nepasigyrė, jog problemą sėkmingai išsprendė.

O dabar atsakome į klausimus. Pirma, kodėl tokio profesionalo K.Navicko, džiuginančio konservatorius, atsisakė premjeras Saulius Skvernelis? Matyt, atsisakė todėl, kad per mažai džiugino. Antra, ką K.Navickas, būdamas aplinkos ministru, įveikė? Atsakymas vienareikšmis. Įveikė miškų urėdus. O kokią problemą iš K.Navicko ministravimo laiko paveldėjome? Atsakymas kurioziškas. Meldinę nendrinukę.

Yra toks skardžiabalsis paukštukas. 13 g svorio. Vakaruose sparčiai nykstantis. Todėl itin saugotinas. Jei veršiesi šį paukštuką ginti, veisti - ES fondų pinigai garantuoti. Tačiau Aplinkos ministerijos sudarytame „Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo plane 2015-2020 m.“ apie šį didžiai saugotiną paukštuką net neužsiminta. Saugomais paukščiais įvardinti tetervinas, didysis apuokas, didžioji kuolinga, erelis žuvininkas, kurtinys, stulgys ir dirvinis sėjikas. O kodėl neįrašyta meldinė nendrinukė? Nes Lietuva - ne Vokietija.Ten peri 4-10 porų, o Lietuva, sprendžiant iš ministerijos, kuriai dar nevadovavo K.Navickas, plano tų paukštukų - beveik lakštingalų - stygiaus nejautė. Giedančių patinų dar buvo apie 100. Bet 2016 m. stygių pajuto. Aplinkos ministerija paskelbė meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimo, siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje projektą iki 2023 m. Reikėjo kažko didingesnio. Daugiau nei 13 g sveriančio. AP palaimino projektą, kuriuo užsimota perkelti dalį šių paukštukų iš Baltarusijos Zvaneco pelkės į mūsiškį Žuvintą bei kitas šiems paukštukams ruošiamas buveines. Projekto vertė - 4,097 mln. Eur. Projekto įgyvendinimo konkursą laimėjo viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“. Būtent šioje įstaigoje anksčiau 10 metų yra dirbęs K.Navickas. Manykime, jog paukštuko gelbėjimas patikėtas būtent „Baltijos aplinkos forumui“, buvo tik sutapimas. Nes dokumentus pasirašė tuo metu K.Navicką pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Daugiau nei prieš pusmetį iš TS-LKDP pasitraukęs Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas visgi negailėjo visuomeniniam konservatorių konsultantui kritikos:

„Visą laiką sakiau, kai K.Navickas buvo aplinkos ministru, kad tai menkos erudicijos ir menko išsilavinimo žmogus. Todėl, kad savo tikros profesijos ir neturėjo. Buvęs elektriku, baigęs profesinę mokyklą. Bandė istorijos mokytis, bet istoriku netapo. Tapo darnaus vystymosi magistru, bet nežino ir darnaus vystymosi. Nes darnus vystymasis apima ne tik žaliuosius svaičiojimus, ypač populiarius ir madingus jaunimo galvose, kai jie jau serga klimato kaitos problemomis. Tokios problemos egzistuoja, bet jos sprendžiamos ne emocijomis ir ne protingų projektų žlugdymu. Didžiausias K.Navicko darbas - perkelti iš Baltarusijos į Lietuvą meldinę nendrinukę. Tų nendrinukių Lietuvoje ir taip buvo pakankamai ir tiek, kiek natūraliai gali būti. Tačiau taip pataikaujama plėšrūnų paukščių globėjams. Jei vaikštome po miškus, matome ant kuolų, medžių viršūnių tupinčius suopius. Jie ir kiti plėšrūs paukščiai yra didžiausi meldinių nendrinukių priešai. Meldinė nendrinukė veisiama, kad plėšrūnai galėtų prasimaitinti. Tai užgaida, kaip caro Petro Pirmojo. Taip pat kritikuoju buvusį aplinkos ministrą K.Navicką dėl kraštovaizdžio reikalų. Ministras aiškiai pasisakė prieš užtvankas upėse, o jos pastatytos daugiau nei prieš 30 metų, nes jau tris dešimtmečius niekas užtvankų nestato. Įstatymas draudžia. Turėjome Lietuvoje 736 užtvankas, dabar kai kurių tik likučiai likę. Kiek elektros galėtų pagaminti. Nuo 40 iki 400 kilovatų (KW). Kavarsko - 1000, o Kauno HE - 10 000 KW energijos. Padauginkime 736 iš 40 - ir tiek viršytume metinį elektros energijos poreikį Lietuvoje. Klimato kaitos problema yra anglies dioksidas, o jei atsisakytume šilumą gaminti degindami dujas, naftą, iki 2050 m. taptume anglies dioksido atžvilgiu neutralia valstybe. Bet K.Navickas buvo prieš. Dar nebūdamas ministru rašė laiškus Irenai Degutienei, kad negalima Lietuvoje statyti vėjo jėgainių ir upių užtvankų. Tiesa, dėl saulės baterijų tylėjo, gal pats dar nelabai apie jas žinojo, o dabar tampa konservatorių konsultantu! Nesueinantys dalykai. Prieštarauja darnaus vystymo logikai.“

„Dar vienas priekaištas, - tęsė pokalbį J.Šimėnas, - kraštovaizdžio tvarkymas. Žmonės, kurie gyveno saugomose teritorijose, bandė vystyti etnokultūrinius verslus, bet buvo taip apstatyti, apdėti draudimais, kad neturėjo iš ko gyventi. O tuo pat metu buvo statomi betoniniai, metaliniai, ažūriniai apžvalgos bokštai. Vien Anykščių medžių lajos takas kainavo apie 7 mln. Eur. Nidoje saulės laikrodį leido sukurti iš nusmailintų akmenų, nors kopose smailų akmenų niekada nebuvo. O tuo pat metu žmones, Juodkrantėje gyvenančius legaliai įsigytuose namuose, reikia išvyti, jų namus nugriauti, nes tie pastatai prieštarauja iškreiptiems kraštovaizdžio formavimo reikalavimams.“

Taip, bet juk K.Navickas rūpinosi lašišomis. Klaipėda yra arčiausiai žuvų. Žmogus, globojantis žuvį, visai tinka konsultuoti Klaipėdos konservatorius? Gal tas, kuris globojo lašišą, paglobos ir menkę, ungurį, stintą? Bet J.Šimėnas pateikė kitokį pavyzdį:

„Kai apie 1960 metus Kavarske, ant Šventosios upės, užtvanką pastatė, tai prieš užtvanką buvo net juoda nuo žuvies, negalinčios praplaukti. Bet prieš 15 m., kai šviesios atminties Bronislovas Lubys padarė šalia HE žuvitakius, atsirado ir lašišos. Jos pastebėtos aukščiau Kavarsko esančiuose Užpaliuose, ir aukščiau Anykščių pastebėtos. Ne užtvankos trukdo, bet neįrengti žuvitakiai. K.Navickas sugriovė ir valstybinių miškų valdymo sistemą. Neliko šeimininkų. Tik prievaizdai. O prievaizdams bešeimininkis turtas mažai rūpi. Todėl miškuose prisikaupė medienos, ji jau pūva, iš valstybinių miškų vežami rąstai ir paleidžiami biokurui, dempinguojant kainas, o mažiukai biokuro gamintojai, gaunantys biokurą iš krūmų, šakų, tampa nekonkurentabilūs. Jiems gresia bankrotai. Ačiū Dievui, premjeras S.Skvernelis K.Navicką išvarė, bet su aplinkosauga, kaip ir su pedagogika, Lietuvoje nesiseka. Kodėl K.Navickas nutarė konsultuoti konservatorius? Ko gero, jaučia, kad konservatoriai po Seimo rinkimų į valdžią ateis? Su Ramūnu Karbauskiu taip pat atėjo dalis Žaliųjų partijos. Viena šios partijos dalis atskilo, o kita prisijungė prie R.Karbauskio. Ateina ministrai, pasėdi, pasidžiaugia šlove ir nieko progresyvaus nenuveikia. Nors aplinkosauga apima visą mūsų gyvenseną - ką valgome, geriame, kaip šildomės, kuo kvėpuojame.“