1 nuotr.Parlamentinių partijų atstovai tvirtina, kad pernai Seime pateikta mokesčių reforma žlugo, nes buvo „prastūminėjama“ neradus sutarimo tarp skirtingų politinių jėgų. Taip pat, anot dalies politikų, mokestiniams pokyčiams šiuo metu nėra būtinybės.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas aiškino, kad kol neįvyks tinkamos diskusijos parlamente, mokesčių reforma pasisekimo neturės.
„Iš esmės be diskusijų pradėta prastūminėti mokesčių reforma. Kalba apie mokesčių didinimą sustojo, nes nebuvo sutarimo Seime tarp politinių partijų. (...) Kol nebus diskusijų ir neprasidės būsimų mokesčių konkrečiose auditorijose, tol pasisekimo Seime reforma neturės“, – trečiadienį Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinėje asamblėjoje vykusių politinių partijų debatų metu teigė V. Fiodorovas.
„Kalbant apie mokesčius, turime kalbėti apie konkurenciją. (...) Mūsų partija į mokesčių didinimą žiūri su didele atsarga“, – pažymėjo jis.
Tuo metu „laisvietis“ Vytautas Mitalas akcentavo neigiamą Estijos pavyzdį įvykdžius mokestinę pertvarką ir ragino nesiimti skubių pokyčių.
„Lietuvos mokesčių sistema nėra tokia bloga, kad mes turėtume barstytis galvą pelenais ir mes trūks plyš turime kažką pakeisit. Matėme kas Estijoje įvyko, kai jie paskubėjo pokyčių keliu ir kai kuriuos dalykus reikės atgroti atgal“, – kalbėjo V. Mitalas.
Vis tik konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ragino įsivertinti, kokios valstybės norima ir į tai atsižvelgiant svarstyti apie mokestinius pakeitimus.
„Niekada pokyčiai mokesčių srityje nebus populiari tema, ypatingai, jeigu jie yra didėjantys. Bet turime įsivertinti ir savo įsipareigojimus, kokios valstybės norime, išmokų ir visų kitų dalykų“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tačiau Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad net ir neįgyvendinus mokesčių reformos šalies ekonomika auga.
„Šioje kadencijoje daug šnekėjom apie mokesčių reformą, nieko nepadarėme, o ekonomika auga. (...) Reikia nieko nedaryti. Apibendrinant keturis metus, geriau nebūtume nieko šnekėję“, – tikino E. Gentvilas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, ekspremjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad mokesčių reforma nebuvo įgyvendinta, nes ją rengusi darbo grupė buvo nekompetentinga.
„Mokesčių reforma nebuvo įgyvendinta, nes darbo grupė, kuri buvo paruošta jai įgyvendinti buvo nekompetentinga. Sakau tą kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, tuo metu Majauskas buvo BFK pirmininkas, pamatėme, kad darbo grupė sudaryta iš 48 žmonių, po trijų mėnesių užstrigo darbas“, – sakė A. Butkevičius.
Galiausiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad retas mokesčių keitimas yra naudingas ekonomikai ir verslui.
„Kuo mokesčiai rečiau keičiami, tuo geriau ekonomikai, verslui. Šioje vietoje atsiranda galimybė prognozuoti. (...) Ekonomikos augimas pats savaime didina pajamas į valstybės biudžetą, mokesčių sistema turi tiesiog tarnauti“, – kalbėjo R. Karbauskis.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
