respublika.lt
 

Laisvės genas išbando kiekvieną kartą visas tekstasnuotraukos (48)

2020 sausio mėn. 11 d. 13:15:46
Dalia BYČIENĖ

Šiemet 29-ą kartą liepsnos laužai laisvės kovotojams atminti. Tolsta laikas. Bet nemąžta dėkingumas tiems, kurie 1991 m. sausio 13-ąją atstovėjo tankus. Negalvojusiems apie save, su žodžiu LAISVĖ ant lūpų. Tiems, kurie žuvo, kurie buvo sužeisti. „Be jų šiandien nebūtų mūsų“, - kalba tų lemtingų įvykių dalyvis, buvęs Kazlų Rūdos gimnazijos istorijos mokytojas, dabar beveik pusę amžiaus besidarbuojantis Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje, Algimantas LELEŠIUS.

×
nuotr. 14 nuotr.
Kazimiero Linkevičiaus, Eltos archyvo nuotr.

 

Už drąsą ir pasiaukojimą A.Lelešius kartu su dar aštuoniais Kazlų Rūdos gyventojais apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Save jis vadina kovotoju idealistu, kokiais dėl patirtų išgyvenimų tampa visi politiniai kaliniai ir tremtiniai. Jiems visą laiką skauda dėl Lietuvos.

Palaiminti kovai

Pasak A.Lelešiaus, atrodė, kad džiaugsmas dėl 1990-aisiais atgautos laisvės nesibaigs niekada, bet priartėjo Sausis. Baigėsi visos euforijos. Aukščiausioji Taryba pakvietė žmones ateiti, atvažiuoti prie AT palaikyti savo valdžios. Iš visų miestų ir miestelių į sostinę pajudėjo žmonių delegacijos. Taip pat ir iš Kazlų Rūdos.

„Sausio 10 dieną atvažiavome mes, penki Kazlų Rūdos šauliai. Prie AT rūmų budėjusi sargyba, sužinojusi, kas mes, pakvietė užeiti į vidų ir prisidėti prie gynėjų. Pirmą naktį snaudėme suoluose, o antrą naktį nebegalėjome iškęsti ir sugulėme ant grindų, kaip silkės statinėje. Ginkluotų nesimatė, tik sklido kalbos, kad ginklų yra rūsyje. Tai ir drąsino, ir baugino.

Mus išrikiavo pirmame aukšte. Kunigas Robertas Grigas atleido nuodėmes ir palaimino. Davėme priesaiką. Leido rinktis. Jeigu abejojate, galite išeiti. Nė vienas neišėjo. Vidurdienį atėjo žinia, kad kareiviai šturmavo Spaudos rūmus, kad gali pulti AT. Neramus buvo tas laukimas, įtampa didžiulė, bet trauktis niekas nesitraukė.

Sausio 12-osios pavakare mus išleido pailsėti į namus, išvažiavome į Kazlų Rūdą. O Sausio 13-osios rytą į mano namus atėjusi viena tremtinė pranešė apie naktį prie Televizijos bokšto įvykusią tragediją. Vėl visi - į autobusą. Prie Gariūnų mus pasitiko tankų rikiuotė. Įlipęs į autobusą karininkas rusiškai paklausė, ar turime ginklų. Kažkas iš mūsiškių nepasimetė ir atsakė, kad vežamės lašinių. Iš atsakymo buvo galima suprasti, kad tikėtis galime visko. Tąkart svarbiausia buvo pravažiuoti užkardą“, - mena A.Lelešius.

Šventas vienybės jausmas


Kovotojo priesaiką išvakarėse priėmusį šaulį Sausio 13-osios rytas prie televizijos bokšto pasitiko kraupiai. Viskas išdaužyta, stiklai ant asfalto, vienas autobusas tarsi gigantišku peiliu išilgai perpjautas, ant laiptų stovi kareiviai... Aiškumas, kad ginti ir saugoti čia nieko nebereikia.

„Nuvažiavome prie AT rūmų. Knibždėjo tūkstančiai žmonių. Tvyrojo įtampa, bet visi buvo nusiteikę ryžtingai. Moterys nešiojo po minią sumuštinius, arbatą. Tokia vienybė visus jungė, kokios daugiau nebepatyriau“, - susigraudina vyras. Vakarop atsidarė vienas AT rūmų langas ir kažkas, iškišęs galvą pranešė, kad žmonės nevargtų, eitų namo. Esą su kariuomene susitarta. Nepajutau sušukęs „netikėkite žudikais!“ Prisiminus praėjusios nakties įvykius kitos minties neturėjau. Turbūt kiekvienas taip mąstė, nes žmonių prie rūmų nesumažėjo.

Nuo tada budėjau daug dienų ir tik kartais nuvažiuodavau į Grigiškes pas gimines pailsėti. Skaudžiai išgyvenau Sausio 13-osios aukų laidotuves. Prisimenu tūkstančius autobusų, suvežusių žmones iš viso krašto, žvakučių grandinę per Gedimino prospektą, ryžtingus žmonių veidus ir vienybę vienybę...“, - pasakojo tuos įvykius pergyvenęs buvęs tremtinys.

Tankus sulaikė žmonių ryžtas


Ar žmonės tomis dienomis bijojo? Anot A.Lelešiaus, baimės buvo, bet žmonės kažkaip sugebėjo baimę įveikti. Gelbėjo vieniems kitų artumas, jausmas, kad tokiais išliks atėjus pavojui. „Aš tų žmonių nepažinau, bet jie man buvo lyg giminės. Sunku rasti žodžių, kokie visi buvo geri, susitelkę, pasiruošę pasiaukoti“, - jaudinasi A.Lelešius.

Anot istoriko, tuomet negalėjai patikėti, kad pavojus praėjo, galima skirstytis. Atsukus laiką atgal taip ir buvo. Tankus sustabdė taikios minios ryžtas prie Televizijos bokšto. „Ten buvo pasiekta didžioji pergalė. Sovietų vadovai tikėjo, kad žmonės išsigąs tankų ir išbėgios, bet žmonės stovėjo kaip siena. Ir kareiviai suprato, kad jei šturmuos AT rūmus, žus šimtą kartų daugiau, negu prie Televizijos bokšto. Prie AT apie 20 tūkstančių minia budėjo. O dar baimė, kad sužinos visas pasaulis.

Lietuvos vardas 1991 m. sausį buvo viso pasaulio dorų žmonių lūpose. Užsienio korespondentai ten stovėjo, filmavo ir siuntė pasauliui žinias apie įvykius Vilniuje. Mes iš pradžių nesupratome, kad pasiekėme pergalę, prilygstančią Žalgirio mūšiui. Galime didžiuotis, kad Lietuva buvo ledlaužis, pravalęs kelią į laisvę kitoms okupuotoms respublikoms. Tų pačių metų gruodį sovietų imperija žlugo. Manau, kad tai didžiausias mūsų nuopelnas“, - teigia istorikas.

Įrašyta genuose

Ar šiandien žmonės tokie pat, kokie buvo Sausio 13-ąją? A.Lelešius neabejoja, eitų ir dabar. „Kai kurie nusivylę kalba, kad neitų, bet aš pažįstu lietuvius. Jei Tėvynei iškiltų pavojus, jie tikrai eitų. Vienas paskui kitą. Taip, turime nemažai problemų, bet yra ir labai daug gero.

Kodėl lietuviai pirmieji atbudo? Aš tikiu, kad tai mums įrašyta į kraują. Mus įkvėpė žodžiai „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ - šventi ir turintys didžiulės reikšmės. Lietuviai ir lenkai tris kartus buvo sukilę prieš caro despotiją ir, manau, kitaip būti negalėjo, nes laisvė visada buvo lietuvio sąmonėje. Viduramžiais mes ir, lenkai turėjome savo valstybę ir turime ką prisiminti. Kiekviena karta sukildavo, sukils ir kitos, ir dar kitos, jeigu reikės“, - įsitikinęs pašnekovas.


Žmogus su plakatu

A.Lelešius į tremtį, į vieną rūsčiausių, Rešotų, lagerį su tėvais buvo atitremtas 1941 metais, būdamas pusantrų metų. Tėvą, buvusį Sasnavos (Marijampolės apskr.) policijos nuovados viršininką Pijų Lelešių, prisimena tik iš nuotraukų, bet tiki, kad jo dėka tapo kovotoju už laisvę ir tiesą.

A.Lelešius vienas pats ar menko būrelio bendraminčių tremtinių ir politinių kalinių palaikomas ir vėliau stodavo su plakatais prie Seimo, prie prezidentūros, norėdamas atkreipti dėmesį į sprendimus, kenkiančius Lietuvai. Rašydavo laiškus, kreipdavosi į institucijas. Žodžių institucijos negirdėjo, bet iš aikščių nevydavo. Vyrą su plakatais sostinėje daug kas įsidėmėjo.

Su plakatu, raginančiu neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės, jis stovėjo prie Seimo 2009 m. sausio 16 d. „Nedaužiau langų, nežinau, ar per triukšmą kas mane girdėjo, bet iki šiol sakau, kad nereikėjo uždaryti elektrinės. Kai tik uždarėme, elektra pabrango, ir viskas pabrango dvigubai. Estai to niekada nebūtų padarę, o mes lyg liokajai, ką Europa parodė, ten ir pasirašėme. Jei nebūtų uždaryta Ignalinos elektrinė, gal šiandien nebūtų ir Astravo, juk Baltarusija iš mūsų daug elektros pirkdavo“, - nerimauja tremtinys.

2009 m. birželį V.Kudirkos aikštėje sostinėje tremtinys bandė atkreipti dėmesį dėl teisės prezidentei atleisti korumpuotus biurokratus ir teisėjus. Su būreliu Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos atstovų tais pačiais metais A.Lelešius sostinėje rengė akcijas dėl 18 pamokų pasipriešinimo istorijos programos įteisinimo mokyklose. Tąkart jie buvo išgirsti, ir tokia programa mokyklose tapo privaloma. A.Lelešiaus manymu, ta programa yra didžiausias patriotizmo aruodas. Atsakymas, ar ugdome patriotus. Blogai, kad trūksta mokytojų, dirbančių pakylėtai.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (48)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikėtų nedarbo diena paskelbti Sausio 13-ąją, o gegužės 1-ąją išbraukti iš švenčių dienų sąrašo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pradėjote pildyti naujiems metams sau duotus pažadus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 0  +2 C

+1 +3 C

 

 +2 +4 C

+3 +4 C

+4 +5 C

 

+4 +5 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1088 PLN - 4.2378
RUB - 68.6934 CHF - 1.0757
GBP - 0.8445 NOK - 9.9590