1 nuotr.Teisingumo ministerijai parengus Tautinių mažumų įstatymo projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai sveikina šią iniciatyvą, tačiau negaili jam kritikos ir siūlo tobulinti.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas pasidžiaugė, kad po 14 metų pertraukos, kada nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas, bandoma bent kadencijos pabaigoje priimti įstatymą, kuris atitiktų tautinių mažumų gyventojų lūkesčius.
„Visgi manome, kad projektą reikėtų tikrai tobulinti, nes nėra atliepiamos Lietuvos ratifikuotos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos. Be to, pastebime tam tikrą supriešinimą vienų tautinių mažumų su kitomis. Bent toks įspūdis susidaro", - sakė J.Sabatauskas.
Politikas teigiamai vertina tai, kad įstatyme aiškiai apibrėžiama tautinių mažumų sąvoka, tačiau jame taip pat atsiranda papildoma nuostata dėl Europos ekonominės erdvės, dvišalių sutarčių. Anot parlamentaro, tik vienai šiuo metu Lietuvoje gyvenančiai grupei žadama užtikrinti švietimą tautinės mažumos kalba, o bent kelioms kitoms - ne.
„Įstatymo projekte sakoma, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę mokytis savo gimtąją kalba bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, tačiau tuo pačiu pasakoma, kad tai turi būti daroma pagal Lietuvos Respublikos dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis su Europos ekonominės bendrijos šalimis. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarsi vienoms tautinėms mažumoms bus sudaryta galimybė, kitoms nebus. Europos bendrijai priklauso Lenkija, o kitos valstybės nepriklauso. Jokiu būdu nenorėčiau, kad tai būtų suprantama tarsi kažkokia panegirika šaliai agresorei, bet dauguma tų žmonių yra Lietuvos patriotai, pilnai čia integravęsi, čia yra gimę jų tėvai ir seneliai. Todėl manau, kad jie turi teisę puoselėti savo kultūrines tradicijas, kalbą", - teigė J.Sabatauskas. Pasak jo, tokia nuostata reikštų, kad rusų ir baltarusių tautinėms mažumoms galimybė mokytis gimtąja kalba būtų užkirsta.
J.Sabatausko nuomone, tautinių mažumų didesnės koncentracijos vietovėse galėtų atsirasti gatvių ir vietovardžių pavadinimai ir jų kalbomis.
„Esu matęs Lenkijoje - netoli Punsko dvikalbes lenteles vietovardžių pavadinimų. Kodėl gi negalima to padaryti Lietuvoje? Juo labiau kad tai numatyta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje", - svarstė J.Sabatauskas.
Vilniaus rajono mero socialdemokrato Roberto Duchnevičiaus vertinimu, įstatymo projektas yra pustuštis, nes nesprendžia kai kurių aktualių problemų, užprogramuoja ateičiai naujas diskusijas ir naujus konfliktus.
„Analizuojant įstatymo projektą matome, kad jis yra toks pustuštis ta prasme, kad jame nenumatyta spręsti kai kurių klausimų, pvz., vietovardžių, nukreipiant į kitus įstatymus ir teisės aktus. Mano nuomone, tai truputį ir žalinga, nes problemos tai nesprendžia. Turėsime vėl ginčytis dėl kai kurių dalykų, diskutuoti dėl kitų teisės aktų galimų pakeitimų", - sakė R.Duchnevičius.
